Kas yra Huntingtono liga ir kaip ją gydyti

Huntingtono liga, dar vadinama Huntingtono chorėja, yra genetinė liga, sukelianti judėjimo, elgesio ir gebėjimo bendrauti disfunkciją. Tai labai reta liga, paprastai prasidedanti nuo 25 iki 45 metų, kuri yra progresuojanti, ty palaipsniui blogėja.

Ši liga nėra išgydoma, tačiau yra simptomų palengvinimui ir gyvenimo kokybei pagerinti skirtų vaistų, tokių kaip antidepresantai ir anksiolitiniai vaistai, skirti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, pvz., Antidepresantų ir anksiolitikų, siekiant pagerinti depresiją ir nerimą, arba tetrabenazino, kad pagerėtų judėjimas ir elgesys.

Pagrindiniai simptomai

Huntingtono ligai būdingi simptomai:

• Greiti nevalingi judesiai, vadinami chorėja, kurie prasideda viename kūno kūne, tačiau laikui bėgant turi įtakos įvairioms kūno dalims.
• Sunkumas vaikščioti, kalbėti ir žiūrėti, ar kiti judesių pokyčiai;
• Sustingimas ar drebulys raumenų;
• Keičiasi elgesys, sergant depresija, polinkiu į savižudybę ir psichozę;
• Pasikeičia atmintis, ir sunkumai bendraujant.

Simptomų išsivystymo laipsnis ir greitis skiriasi priklausomai nuo to, ar gydymas atliekamas, ar ne..

Korėja yra judesio rūšis, pasižyminti trumpa, tarsi spazma, todėl šią ligą dažnai galima supainioti su kitomis situacijomis, tokiomis kaip Sydenhamo chorėja, pasireiškianti reumatiniu karščiavimu, su insultu, Parkinsono liga. arba, pavyzdžiui, dėl šalutinio vaistų poveikio, kuris taip pat gali sukelti panašius judesius. Supraskite, kokios yra pagrindinės kūno drebėjimo priežastys.

Kas sukelia ligą

Huntingtono liga atsiranda dėl genetinio pakitimo, kuris perduodamas paveldimu būdu ir lemia svarbių smegenų sričių išsigimimą. Šios ligos genetinis pakitimas yra vyraujančio tipo, o tai reiškia, kad pakanka paveldėti geną iš tėvų, kad būtų rizika jį išsivystyti.

Taigi diagnozę galima patvirtinti genetiniais tyrimais, kurie taip pat gali būti naudingi nustatant rizikos šeimoje esančius žmones, jei gydytojas rekomenduoja..  

Kaip atliekamas gydymas

Norint gydyti Huntingtono ligą, būtina pasitarti su neurologu ir psichiatru, kuris įvertins simptomų buvimą ir nurodys, kaip vartoti vaistus, siekiant pagerinti žmogaus kasdienį gyvenimą. Taigi, kai kurie vaistai, kuriuos galima vartoti, yra šie:

• Vaistai, kontroliuojantys judesių pokyčius, kaip Tetrabenazinas ar Amantadinas: nes jie veikia neurotransmiterius smegenyse, kad kontroliuotų šio tipo pokyčius;
• Vaistai, kontroliuojantys psichozę, kaip klozapinas, kvetiapinas ar risperidonas: padeda sumažinti psichozinius simptomus ir elgesio pokyčius;
• Antidepresantai, kaip Sertralinas, Citalopramas ir Mirtazapinas: jie gali būti naudojami pagerinti nuotaiką ir nuraminti labai susijaudinusius žmones;
• Nuotaikos stabilizatoriai, kaip karbamazepinas, lamotriginas ir valproinė rūgštis: jie skirti kontroliuoti elgesio impulsus ir kompulsijas.

Ne visada reikia vartoti vaistus, nes jie vartojami tik esant simptomams, kurie jaudina žmogų. Be to, atliekant reabilitacinę veiklą, tokią kaip fizinė terapija ar ergoterapija, labai svarbu padėti kontroliuoti simptomus ir pritaikyti judesius.