Kas yra emocinis labilumas, simptomai ir gydymas

Emocinis labilumas, taip pat žinomas kaip emocinis nestabilumas, yra būklė, atsirandanti tada, kai žmogus labai greitai keičia nuotaiką arba emocijos yra neproporcingos konkrečiai situacijai ar aplinkai, kai nekontroliuojamas verkimas ar juokas. Ši būklė pasireiškia ir kitais simptomais, tokiais kaip pykčio protrūkiai, didžiulio liūdesio epizodai ir atsiribojimas nuo kitų žmonių..

Emocinį labilumą dažniausiai sukelia genetiniai pakitimai, neigiami vaikystės išgyvenimai ar galvos smegenų sužalojimai, kuriuos sukelia galvos trauma ar kitos ligos, tokios kaip Alzhaimerio liga. Tai taip pat gali būti siejama su kai kuriais psichikos sutrikimais, tokiais kaip pseudobulbar poveikis, bipolinis sutrikimas, Ribinė linija ir ciklotimija.

Emocinį labilumą galima gydyti psichiatro rekomenduojamais antidepresantais, psichoterapija ir tokiomis natūraliomis priemonėmis kaip fizinis aktyvumas, meditacija per atsipalaidavimo ir kvėpavimo metodus..

Pagrindiniai simptomai

Emocinio labilumo simptomai priklauso nuo būklės sunkumo ir skiriasi kiekvienam asmeniui, be to, gali būti:

• Staigūs nuotaikos pokyčiai;
• Pykčio sprogimas be aiškios priežasties;
• Nevaldomai verkdamas ar juokdamasis netinkamu metu;
• Per didelis liūdesys, kuris pasirodo staiga ir be paaiškinimų;
• Perdėtas prisirišimas ar atsiribojimas nuo kitų žmonių.

Kai kuriais atvejais emocinis labilumas yra susijęs su depresijos, nerimo ir net valgymo sutrikimų simptomais, tokiais kaip per didelis valgymas, anoreksija ir nervinė bulimija. Sužinokite daugiau apie nervinę bulimiją ir kitus simptomus.

Kaip atliekamas gydymas

Emocinio labilumo gydymą turėtų nurodyti psichiatras, atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir tai, ar asmuo neturi susijusių sutrikimų ar psichologinių problemų. Apskritai gydytojas rekomenduoja naudoti tokius vaistus kaip antidepresantai, kad sureguliuotų smegenų hormonus, atsakingus už emocijas.

Kai kurios natūralios priemonės taip pat gali padėti gydyti emocinį labilumą, pavyzdžiui, mankšta, lavinimas atitraukiant dėmesį ir laisvalaikio praleidimas, dalyvavimas meditacijos užsiėmimuose naudojant kvėpavimo ir atsipalaidavimo būdus bei pasitarimas su psichologu pasitelkiant psichoterapiją. Sužinokite daugiau, kas yra psichoterapija ir kam ji skirta.

Svarbu pasitarti su psichiatru ir pradėti gydymą, kai tik atsiranda simptomai, nes dažnai šie pakitimai pakenkia kasdienei veiklai, pavyzdžiui, dirbant, studijuojant, einant į kiną ar teatrą, pvz..

Galimos priežastys

Emocinio labilumo priežastys gali būti susijusios su genetine įtaka, kurią tėvai perduoda vaikams, trauminiais išgyvenimais vaikystėje, o kai kurie žmonės, pavyzdžiui, 16–24 metų moterys, turi didesnį šios rūšies sutrikimą. Šį pokytį dažnai lemia psichologinės problemos, apsunkinančios emocijų ir reakcijų kontrolę, tokios kaip:

• Nevalingos emocinės išraiškos ar pseudobulbarinės meilės sutrikimas: jis susideda iš prisirišimo sutrikimo, kuriam būdingas sunkumas suvaldyti emocijas ir pasireiškia nekontroliuojamu juoku ar verkimu;
• Ciklotimija: tai psichologinė būklė, kai asmuo skiriasi nuo euforijos ir depresijos;
• Pasienio sindromas: jam būdingi staigūs nuotaikų pokyčiai ir per didelė baimė būti apleistiems kitų žmonių;
• Bipolinis sutrikimas: jis atpažįstamas keičiantis nuotaikai, tarp depresinės ir manijos fazės, kuri yra kraštutinė euforija;
• Dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD): dažniau pasitaiko vaikams, tai yra sutrikimo rūšis, dėl kurios atsiranda didelis blaškymasis ir impulsyvumas;
• Autizmo spektro sutrikimas (ASD): yra sindromas, sukeliantis elgesio pokyčius ir bendravimo bei socializacijos problemas.

Tam tikri galvos traumos, kaukolės lūžiai ir tokios ligos kaip Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir frontotemporalinė demencija sukelia smegenų traumas taip pat gali sukelti emocinio labilumo simptomus. Patikrinkite, kas tai yra ir kokie yra pagrindiniai frontotemporalinės demencijos požymiai ir simptomai.

Be to, dėl kai kurių kasdienių situacijų gali atsirasti emocinio labilumo simptomai, vadinami trigeriais. Kai kurie veiksniai gali būti per didelis nuovargis, nerimas, stresas, darbo praradimas, šeimos nario mirtis, prieštaringi santykiai ir labai triukšmingos vietos.